Silvia Serra Albaladejo gelbėjimosi ratas

Atrodo, kad čia nieko nereikia ir sakyti. dabar, kai pasaulis eina iš proto, dabar, kai nežinai, už ko nusitverti, mums visiems reikia gelbėjimosi rato. Vieniems tai – artimo žmogaus nuotrauka, nešiojama piniginėje, kitiems – eilėraščio eilutė, ant kelio rasta šakelė, nesvarbu, gelbėjimosi ratas gali įgauti bet kokį pavidalą. Viltis gali atrodyti visaip. Silvia Serra Albaladejo (Ispanija) kalba apie tuos, kurie bėga, ieškodami kitokio gyvenimo. Apie tuos, kurie vietoj jo pasiekia tik jūros dugną. Jiems ir skirtas šitas gelbėjimosi ratas

Menininkė sako:

Žmogus iš prigimties yra laisvas, tai pagrindinė kiekvieno žmogaus gyvenimo taisyklė. Deja, šią laisvę turi ne visi, ją dažnai paneigia prasti kitų žmonių sprendimai. Sprendimai, iš kurių kyla suvaržymai ir apribojimai. Kai kas visiškai išnyksta su mirtimi – visišku apribojimu. Visų nuskendusiųjų Viduržemio jūroje ir žuvusiųjų sausumoje simbolis. Kūno audiniai ir kraujas yra žmogaus tėvynės gijos, kurioms dažnai užginta tokia laisvė.


Daria Edström, 2022, Sweden

Debesys nuo Daria Edström

Daria Edström (SE). Juvelyrika, kad ir kiek bandytum ją vadinti trapia ir akvareliška, vistiek dažniausiai yra tvirta, patvari ir efemeriškumu retai pasižymi. Metalas turi atlaikyti…

Marytė Dominaitė-Gurevičienė, 2022, Lithuania

Marytės Dominaitės reliktas

Juvelyrai dažniausiai puošia pažeidžiamas, erogenines žmogaus kūno vietas: kaklą, ausų spenelius, riešus. Pirštus. Jų darbai tarsi parodo, kur turi krypti žvilgsnis, pritraukia jį ir prikausto….

Carole Deltenre, 2022, France

Trapumas pagal Carole Deltenre

Viskas taip trapu, ypač tada, kai be perstojo krinta sniegas, vis storindamas tą purią baltą pūkų antklodę ant laiptų, turėklų, balkonų, nesurinktų lapų, vaikų žaidimų…

Anna Butwell, 2022, USA / Germany

Anna Butwell permatomi burbulai

Kad ir koks pilkas, baltas, grafiškomis šakų linijomis išraižytas ir sniegu apklotas adventas bebūtų, kad ir kaip jaustumeis, lyg apklotas sunkia vatine antklode, bet būna…

Klara Brynge, 2022, Sweden

Klara Brynge trimačiai brėžiniai

Žmogaus kūno linkiai panašūs į peizažo reljefą. Tikrai. Kalnų tarpekliai ir uolų piešinys – kaip sena susiraukšlėjusi oda, kalvos, besibaigiančios ties horizontu – kaip putlūs…

Brune Boyer, 2022, France

Brune Boyer žiedai

Kuo toliau, tuo aiškiau matau, kaip žmonės trokšta kam nors priklausyti, ir jų vis daugiau. Tie, kurie saugo savo laisvę kaip drakonė — kiaušinį, irgi priklauso tai „nieko…

Sofia Björkman, 2022, Sweden

Sofia Björkman žiemos peizažas

Juodų žiemos apnuogintų šakų raizginys, rogių vėžės sniege, paukščių pėdos, punktyrias brėžiančios trajektorijas per nepaliestą sniegą, tirpsmo iššauktos juodos properšos, ledo raštai ant lango, už…

Lisa Björke, 2022, Sweden

Lisa Björke netikėtos jungtys

Lisa Björke (SE), menininkė iš Švedijos savo darbuose kuria netikėtas jungtis tarp kasdienybės objektų ir tradicinio amato elementų – medžiagų ir technikų. METALLOphone ji atsigręžia…

Dovilė Bernadišiūtė, 2022, Lithuania / Sweden

Dovilės Bernadišiūtės tranzitinės erdvės

Dovilė Bernadišiūtė, Švedijoje gyvenanti lietuvių juvelyrė, apie savo objektus kalba kaip apie tranzitines erdves. Slenksčius, stoteles ir stotis, metro ir oro uostus. Tai erdvės, kurių…

Peter Bauhuis, 2022, Germany

Smeigtukas iš Peter Bauhuis

Peter Bauhuis (Vokietija) kalba apie buvimą kur nors ir to buvimo žymėjimą. Apie būdus, kaip sau ir pasauliui pasakyti – jūs esate čia. Aš esu…

Jordi Aparicio, 2022, Spain

Jordi Aparicio koljė

Juodas tinklas, suguldytas į stačiakampes „plytas”, atrodo masyvus, bet iš tiesų lengvas. Juodas kolje reikalauja kažkokio įsivaizduojamo kūno, atrodo, kad nors tai ir yra dėvėjimui…

Ines Almeida, 2022, Portugal

Vieta pagal Ines Almeida

Jos vietos – tos, kurias prisimenam, kurios palieka pėdsakus, kaip teptukas – dažą ant akvarelinio popieriaus. Segės su popierium, ne emaliu, trapus popierius įspraustas ir…

Andrea Auer, 2022, Austria

Andrea Auer pseudo-perlai

Kartais tai, kas tikra, tėra tik pretekstas sukurti tai, kas netikra (bet ironiškai tampa dar tikriau). Austrijoje gyvenanti juvelyrė Andrea Auer METALOfone eksponuoja pseudoperlus. Didelius,…

Lifebuoy by Silvia Serra Albaladejo

It seems that nothing needs to be said here. Now that the world is going mad, now that you don’t know where to stand, we all need a lifeline. For some it is a photo of a loved one in their wallet, for others, it is a line in a poem, a twig found on the road, it doesn’t matter, a lifebuoy can take any shape. Hope can look like anything. Silvia Serra Albaladejo (Spain) speaks of those who flee, in search of a different life. About those who instead reach only the bottom of the sea. For them, this lifebuoy is for them.

The artist says:

The man is free by nature, and in that the fundamental rule of the life of any human being is based, to the being and live delivery. In occasions, sadly this freedom is lacking and denied by bad decisions by other men. Decisions that entail restrictions and limitations themselves. Some of these even disappear with death, total restriction. Symbol of all those who have fallen into the waters of the Mediterranean and inland. Disposals of tissues and blood are strands of the human patria that have at some time been denied such freedom.


No posts