Aurelija Šimkutė-Endriekė, 2014, Lietuva

XI

Patyrimai, išgyvenimai metale įgauna formą, judesį. Arba priešingai – mintis sustingsta būtybės siluete ar veide. Kaip priešybė uždarumui lieka tik atsivėrimas (visi darbai gali atsidaryti). Atsuktas veidas – palankumo ženklas. Nes bendravimo stoka – vienas iš šių dienų žmonijos demonų: virtualiame pasaulyje daromės vis vienišesni ir atitolę, pavienius gyvenimus atsitvėrę virtualiomis sienomis. Vaidmenys šiame medžiagų spektaklyje paskirstyti pagal spalvines ir plastines savybes. Idėjos išpildymui bei norimam efektui pasiekti reikalinga spalva, o ne tauraus metalo lydinys. Todėl objektai lieti iš bronzos, dengti mikroniniu sidabro sluoksniu. Vertinamos medžiagų savybės, tvirtumas, o ne tauraus metalo lydinys ir jo praba. Objektuose aukso detalės atrodo kaip molis, bronza / sidabras – kaip keramika, deimantas nors ir šlifuotas, bet paslėptas. Antropomorfinė būtybė šypsosi, savo galūne-koja pamynusi deimanto spindesį. Ne medžiagos, o kūrinio idėja bei išraiška apsprendžia darbo vertę.

Bronza, sidabravimas, deimantai, flokas, magnetai