Sofia Björkman žiemos peizažas

Juodų žiemos apnuogintų šakų raizginys, rogių vėžės sniege, paukščių pėdos, punktyrias brėžiančios trajektorijas per nepaliestą sniegą, tirpsmo iššauktos juodos properšos, ledo raštai ant lango, už kurio – ryto tamsa, tuos raštus tirpdydavom mokykloje per pirmąją pertrauką, kad galutinai atsibustume, ledui deginant pirštus. Dar kartą medžiai, kartais pliki, kartais apsunkę nuo sniego. Žiema yra grafikos profesionalė – balta ir juoda, juoda ir balta, pilka ir balta. Sofia Björkman (Švedija) savo juvelyrikos darbais pasakoja apie žiemos peizažą, apie šaltį ir speigą, ir kaskart, kai žiūriu į erdvinius jos kūrinius, į darbus, kurie balansuoja tarp juvelyrikos ir ažūrinės skulptūros, prisimenu Maltę Lauridsą Brigę, vaikystėje su mama vyniodavusį nėrinius. Ir tada mūsų akys apšarmodavo, taip užbaigia pasakojimą apie tuos nėrinius Rilkė. Pirmąją žiemos dieną man šarmoja akys iš grožio, žiūrint į Sofia Björkman juvelyriką.

Menininkė sako:

Šioje parodoje pristatomas darbas, sukurtas po vieno pokalbio speiguotą žiemos dieną. Tam tikroje vietoje esantys du žmonės kalbėjo apie tai, ką matė. Tai spalvos, formos, emocijos ir mintys. Kas yra peizažas šiandien? Kaip jį galime įamžinti vaizdu ir forma? Mano kūriniai yra segės, tačiau jos gali būti matomos ir kaip hibridai tarp juvelyrikos meno, peizažo paveikslų, piešinių ir skulptūrų.