Rikke Lunnemann, Danija

Žurnalas; Prisiminimai

1979 m. gruodį laivas „Ms Simba“, priklausantis „The East Asiatic Company“, dalyvavo gelbėjimo operacijoje Pietų Kinijos jūroje pastebėjus avarines raketas iš nedidelės valties su vietnamiečių pabėgėliais. Tuo metu aš buvau maža mergaitė, o mano tėvas Johanas Hansenas buvo Danijos laivo vyriausiasis pareigūnas (vėliau kapitonas). Būtent jis vadovavo laivo operacijai, skirtai išgelbėti, kaip vėliau paaiškėjo, 122 vaikus ir suaugusius, plaukiančius žvejų valtimi, žymiai per maža tokiam žmonių skaičiui.
Šį gelbėjimo operacijos prisiminimą nešiojuosi su savimi visą gyvenimą – mes nežinojome tų 122 žmonių likimo po to, kai jie buvo išlaipinti Honkonge ir vėliau perkelti į Daniją. Mieste, kuriame užaugau, gyveno keli pabėgėliai iš Vietnamo, ir aš dažnai pagalvodavau, ar jie buvo tarp žmonių, kuriems mano tėvas padėjo išsigelbėti tą 1979 m. gruodžio naktį.
Dabar mano tėčiui 80 metų ir jis seniai išėjęs į pensiją. Tačiau prieš kelis mėnesius jam paskambino moteris, prisistačiusi Simbos Hansen vardu. Ji, jau daugelį metų turėjusi Hansen pavardę, sakė, kad jo seniai ieškojo. Toje mažytėje žvejų valtyje buvo jos mama, tėtis ir vyresnis brolis, mama laukėsi jos. Ji gimė Danijoje 1980 m. kovą ir buvo pavadinta juos išgelbėjusio laivo garbei – „Simba“, bei laivo kapitono (kaip manė jos tėvas) garbei – būtent mano tėvo pavarde – Simba Hansen.
Mes susipažinome su Simba ir jos šeima. Mano tėvas buvo išsaugojęs visus dokumentus ir nuotraukas iš tos lemtingos nakties, o ypač įdomu ir neįtikėtina buvo skaityti tos gelbėjimo operacijos žurnalą – tiek vietnamiečių, tiek mano šeimai.
Praėjus 40 metų mano tėvas – ir visa mūsų šeima – pagaliau sužinojo išgelbėtųjų žmonių likimą, o Simba Hansen ir jos šeima tapo gerais mano šeimos draugais.
Mano papuošalai „Vietos atminčiai“ yra Danijos laivo ir 122 žvejų valtyje plaukusių pabėgėlių istorija. Tai pasakojimas apie gerokai per mažą valtį, kurioje plaukė gerokai per daug žmonių, audrą ir dideles bangas: tiek nedaug trūko, kad jos paskandintų valtį, pražudydamos visus iki vieno joje esančius žmones. Ši nedidelė valtis pagaminta iš 18 karatų aukso, sveria lygiai 0,122 gramų ir yra inkrustuota 122 mažais deimantais – po vieną kiekvienam tą naktį valtyje plaukusiam žmogui. 1979 m. gruodžio 17 d. žurnalas taip pat yra mano dalis kūrinio, kuriame pasakojama, kas nutiko tą naktį, kai iš audringos jūros išgelbėjo 122 brangenybes.
Prisiminimai iškyla, kai atsitiktinumo dėka susikerta žmonių keliai.