Ramunė Jundaitė-Misevičienė, 2020, Lietuva

~

Mano miniatiūrinis muziejus į kurį telpa visa tai kas svarbu ir asmeniška, yra tartum nešiojamas relikvijorius, kuriam didžiausią reikšmę sukuria jį nešiojantis asmuo. Tai tampa tarsi kūno tęsinys, kuris prisipildo turiniu. Ar gali šiuolaikinis žmogus suvokti praeitį taip kaip ją suprato išėjusi karta? Atpažįstu praeitį pagal formą, struktūrą ir tai įkvepia nuolat ieškoti perkuriant, permąstant tai, kas buvo ir tai, kas aš esu šiandien.