Peter Machata, Slovakija
~
Žiūriu į savo rankas, jos labai panašios ir visgi šiek tiek skiriasi. Viena skiriasi tuo, kad turi žiedą, simbolizuojantį kažką svarbaus. Antra daugiau visko moka. Jos gali būti šiurkščios ir švelnios tuo pat metu, jos gali kurti ir griauti. Kartais jos stiprios, o kartais – gležnos, kartais bendradarbiauja, o kartais atstumia.
Mano rankos yra su manim nuo seno, jos lėtai keičiasi ir vis labiau panėšėja į mano tėvo rankas, kaip mano sūnaus rankos kada nors kažkuo truputį bus panašios į manąsias.
Jos pasakoja banalias mano gyvenimo istorijas, apie tai, ką jos darė, ką jos lietė, kur jos buvo ir rodo, kur jos eis. Su kiekvienu prisilietimu jos į save rašo istoriją ir aš tą istoriją jų pagalba perkeliu į juvelyriką.