Melis Agabigum, JAV

Uroboras: tavo pasiūlyta kova veda į abi puses [aš sužeista]

Kiekvienu darbu tyrinėju daiktiškumą ir fizinį ar emocinį ryšį, kuris atsiranda tarp kūno ir papuošalo. Našta būna įvairių formų: sunkiai sielą slegiantys apgailestavimai, nereikšmingos, įkyrios, manijomis virstančios mintys, sunkios emocijos, kylančios iš vieno žmogaus arba iš bendros patirties ir taip toliau. Į savo darbą žiūriu kaip į formas, kurios peržengia ribą tarp juvelyrikos ir skulptūros. Per užmegztą fizinį sąlytį juos nešiojant, šie skulptūriniai objektai gali sąveikauti su erdve ir individu. Našta tampa pareiga, panašiai kaip ir šių formų kūrimas virsta mano atsakomybe.

Į šiuos objektus ir dėl jų iš mano atsakomybės teka pakartotinių veiksmų patirtis – tarsi neriant vąšeliu. Dviprasmiškus, į griaučius panašius indus sukuria pasąmoningi mano rankų judesiai. Kūrybos aktas tampa davimo ir gavimo ritualu, emocinių investicijų į fiksacijas, įkyrias mintis ir problemos spendimą, materializacija.

Mišri technika