Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, 2020, Lietuva

~

Pagrindinis mano darbų muziejus, – palovys. Dažniausiai ten keliauja darbai po parodų. Išgirdusi temą „Muziejus”, vėl palindau po lova – ne iš baimės ar padėti dar vieno savo eksponato, o viliantis, kad ten, ir vaikų saugyklose, vėl rasiu savo įkvėpimą. Ir radau, šį kartą – sudžiūvusį bananą. Išsitraukiau jį kaip didžiausią turtą, pakabinau matomiausioje vietoje virš virtuvinio stalo, kad dar gražesnis taptų. Nežinau, ar tapo, gražiausi dalykai turbūt įvyksta nemačiom, bet man užteko to kad „pasiūčiau” rūbus nematomam žmogui. Nors numačiau, kam jie galėtų tikti ir kas pagaliau galėtų nukelti savo kepurę…