Eglė Širvytė, 2022, Lietuva

~

Vietos mus veikia ir neretai jos apsigaubusios labai žemiškais, buitiškais prisiminimais. Juose susimaišo žmogus ir gamta, kvapai ir judesiai. Atvaizdavau trejų gretimų kaimų langelius: Šeimyniškių, Užpalių ir Trumpalių. Suvokiu jų laikinumą, gresiantį sunykimą, o man juose tiek daug nerašyto pozityvo apie žmogų ne kaip kenkėją, bet kaip kūrėją, kuriam svarbu kurti ryšį su namais, kuriam svarbu detalės.

Šeimyniškių kaime augau ir vis dar augu. Čia prasidėjo pirmoji saulėtekių ir saulėlydžių medžioklė, čia nardžiau po šieno kupetas, gaudžiau karkvabalius, čia vis dar stebiuosi garsais ir paukščiais. Trumpaliuose buvo išlaisvintas mano pačios kūrybingumas. Šioje vietoje išmokta visai kitaip žiūrėti į daiktus, pamatyti ant jų krentančius šešėlius, suprasti popieriaus tekstūrą ir storį. Čia pirmąkart patyriau laiko tėkmės greitį, kai valandos virsta sekundėm. Na, o Užpaliuose viskas, kas sutelpa į žodį „mokykla“, ir truputį daugiau.